sutvarkyti

sutvarkýti K, J, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. tr. NdŽ, Brs padaryti tvarkingą, atitinkantį tvarkos reikalavimus: Barbė ka sutvar̃ko kambarius, ta visi pašaliai spinda i spragčio[ja] Pln. Klojimas yr sutvarkýta, laitas gražus, pašluota [linams minti] Kp. Tik viską buvau iššlavus, viską sutvarkius, o tu man vėl sujovei J.Balč. Jis tuojau eis atsigult – a čia pabus ilgai gražiai sutvarkýta [lova] Jrb. Tie kapai muno sutvarkýti, nuravėti jau yr Šts. Nėra kada ir namiepi sutvarkýt LKT363(Rdš). | refl. tr., intr. NdŽ, Šts: Kai sustvarkaĩ, ir kambarys atrodo didelis ir gražus Rk. Pirkia kai tvartas, reikia sustvarkýt Pv. Kambarį susìtvarkyk, kipše, gal sprandą nutrūkti End. ║ išdėlioti į reikiamas vietas: Aš sutvarkysiu kailius ir kilimus ant suolo, o tu pašluok grindis V.Krėv. ║ Dg padaryti geros išvaizdos, lygų: Nuvežė ir sutvar̃kė tuos siūlus, sudėjo kaip reikia aust Žl. Išbrauks [linus] dailiai, gražiai sutvarkýs ir išveš Als. Geriau sutvarkýt pjautuvu [rugius], pėdas liuckesnis Pst. | Kelnių da nesutvar̃ko, o jau šokinė[ja] kas esąs! End. | refl. tr., intr.: Užsisagstyk guzikus, sustvarkyk, negražu būt visas skaras atsilapojusiam Lš. Seseries sūnus ate[jo] murzinas, atsinešiau [v]andenio šilto, sakau, sustvarkýtum geriau GrvT134. Kristina nuėjo prie veidrodžio susitvarkyti plaukų J.Dov. 2. tr. LL267 pašalinti gedimus, trūkumus, sutaisyti, sureguliuoti: Sutvar̃kė tei gerai ma[n] tuos akinius [p]Vl. Ans buvo tiek sutvar̃kęs tą savo mašiną, tiek ejo kaip nauja Trk. Jeigu dalgė bus nesutvarkýta, tai nepapjausi nė kiek Ig. Šeimininkas toks apsileidęs buvo, nesutvarkýdavo jai (kumelei) nė tų pakinktų Mšk. Sakiau – sutvarkýsiu [vyro kelnes], tai dabar visą vasarą tvarkau Snt. Elektra gal uždegti, ka nesutvarkýta yr Kl. | Sutvar̃kė arklį, buvo išsikinkęs Klt. Ir sutvar̃kė mano ranką, ir paleidė namo Trgn. | refl. tr.: Mašiną susitvarkiáu ir ejau kulti, ir uždirbau Skd. ║ Jrb gerai įrengti: Pumpučio namai sutvarkýta gražiausia, kaip stiklinė, tik gyvent nėr kam Slk. Nėr ramiau, nėr gražiau kaip sutvarkytas vienkiemis Sdk. | refl. tr., intr.: Buvo susitvarkýta mūs gražiai, ir kiemas aptvertas, ir kluonas Kpč. Dabar jau gryčią sustvar̃kė, nieko nebetrūksta Km. Noram susitvarkýti trobą ir pašventinti Lkv. 3. tr., intr. pašalinti (sveikatos) sutrikimus, sugydyti: Ašian ąžuolo šaką nupjoviau, nuplaudžiau, išviriau, sutvar̃kė (vidurius], ir nieko Rk. Baltos notnėrės motriškoms nu baltųjų, nepadoru sakyti, sutvar̃ko Yl. Jis neturi nė vieno danties burno[je], jo dantys nesutvarkýti Snt. | refl. tr. Mžš. ║ refl. pasidaryti normaliam, imti normaliai veikti, sugyti: Veršis išdaužė tešmenį, i jis greit susitvar̃kė Jrb. Aš tikiu, kad mano nervai susitvarkys rš. | Nesusitvarkė kitais dalykais liga, operaciją darė Sdb. 4. tr. padaryti gerą reikalų padėtį, gerai aprūpinti: Ūkį gerai sutvarkyti N. ║ refl. NdŽ įeiti į vėžes, pagerėti: In gyvenimo tai dabar sustvar̃kė Žl. Kol susitvar̃kė [padėtis po karo], nieko neleidė į mokyklę Sdb. Susitvarkius knygų prekybai ir lietuvių kalbos žodyno daugiau būtų išpirkta Amerikoje KlbXIV169(K.Būg). ║ refl. įsigyventi, įsikurti: Tep susitvar̃kęs, ale durnas Pv. Tavo tėvas atvažiavo anksčiau iš vainos, tai anas sustvar̃kė kiek Ml. Susitvar̃kę juodu buvo gražiai, galėjo gyvęt Jrb. ║ Grv padėti įsigyventi: Mergaitės jau sutvarkýtos – nu kam jie da te lekia an tuos darbus? Mžš. Vaikų daug turi, ale visi gražiai sutvarkýti Nm. 5. tr. Mšk, Btg, Msn padaryti tinkamą vartoti, naudotis, apdoroti: Šieną padeda žmonys sutvarkýt, i pasamdom, i patalkina KzR. Padeda sūnus, šieną sutvar̃ko Kvr. Tu tik sukis: ir pieną sutvarkýk, ir karves prižiūrėk Skdt. Vištą papjauni ar gaidelį, tai vis sutvarkaĩ, suplėšai [plunksnas] Skp. Kelmų malka smalinga, gera, [tik] ką ją sutvarkýt sunku Pl. Visas malkas sutvarkiaũ, [lopšio] virvę až kojos ažsisukus Str. Oi, gi sustyra kvartukai, pakol kiaulę sutvarkaĩ Mžš. Sutvarkiaũ mėsą, susūdžiau Pv. Dabar žėdną uogelę sutvar̃ko, tai išverda, tai kompotą padaro, o seniau nieko Kp. Priuogaut greičiau, kaip sutvarkýt Mžš. Būs daržinės jau šiaudai sutvarkýti ir jau viskas būs apdirbtas Yl. Ruduoj užpuls, kol viską sutvarkìs LKT370(Nmn). Mokėjo mūso tėvukas didliai linus sėti, sutvarkýti Žlb. Neatlieka niekas, nesupūsta, visa paemam, viskas sutvarkýta Slm. | refl. tr., intr.: Sau iš lėto gražiai susitvarkiaũ bulveles Vlkv. Par du kartu bėrimo (vėtymo) susitvarkýs grūdus Všv. Žmogus rudenį sustvar̃kė obuolius, o kitų obuolių nesulaukė nei žiedų Pv. Nu, [reikia] eit pienas susitvarkýt i gult Mžš. | Susitvar̃kėm su mėsom par vieną vakarą Krs. Su visais ūkės darbais jau susitvar̃kėm Krs. Dar nespėjo susitvarkyti su linais, o dėdė jau ėmė kalbėti apie kūlimą V.Myk-Put. ║ Trgn apdirbti: Visa žemė sutvarkýta, nesmato, kad gaspadoriaus nebėra Pl. | refl. tr.: Kol vyšnes nuskynės, daržus kol sutvar̃kės, pavargos Krš. 6. tr. NdŽ prk. sunaikinti, sudoroti: Žiūrėk, žvynė kur užlėks, tuoj šuva sutvar̃ko Šmn. Lapių daug buvo, visas vištas sutvar̃ko, surenka Bsg. Katrie Nemuno nebijo, tai jis juos visus sutvar̃ko (pražudo) PnmŽ. Gal jie patys jį i sutvar̃kė (nužudė), kad niekas jo daugiau nebematė Mžš. Būsi sutvarkýtas, ateisma kitą kartą Lpl. | Aš misliju, ka pasikorė koks nors šėtonas, tada velniai mat laksto, kol dūšią sutvar̃ko ir sukelia vėją uodegom Dkk. | Par savaitę liga jį sutvarkė Tr. | Visos kaimo bobos varpais skalambija: Andrius sutvarkė (prigavo) mergą ir neima V.Bub. ║ Kpr, Vlk godžiai suėsti, suvalgyti, išgerti: Viską sutvar̃kė pelės, vien peliašūdžiai spintelėj Aln. Jei motina (katė) atneša, tai jie (kačiukai) sutvar̃ko [pelę] Bsg. Ar sutvarkeĩ blynus? Mžš. Tai jau sutvarkeĩ, Algut, košę? Plm. Tėvas butelį sutvar̃kęs išskrido (išsiskubino) Aln. Surijo, suputo, viską sutvarkė šitie naktiniai svečiai J.Mik. ║ Č apiplėšti, apvogti: Plėšikai jį teip sutvar̃kė, kad nė siūlo galo neliko Rgv. 7. tr. padirbti namų ūkio darbus, atlikti ruošą, apruošti: Reik eiti ten, sutvarkýti gyvolius Trk. Misliu, kadgi aš arklius palikau nepririšęs, jie gi reikia sutvarkýt, nueis velniažin kur Č. Arklius sutvarkė ir suskūrė ugnį LTR(Slk). | Bites reikia sutvarkýt žiemai Pš. | refl. tr., intr.: Nu [reikia] eit, gyvulėliai susitvarkýt! Mžš. Nejau numie, kol visus gyvolius sutvarkiáus LKT78(Pln). Kol namuosa sustvarkai, tai kur jau saulė būna paejus Lš. 8. tr. PnmR suorganizuoti tam tikra tvarka, surikiuoti: Iš eilės taip sutvarkýti [darbai]: vieną pabaigei, kitą [pradėjai] Škt. A žinai, ka buvo taip suvarkýta, ka visims darbo buvo vakarais Lž. Pasaulyje viskas taip sutvarkyta, kad, darydamas gera vienam, būtinai padarysi bloga kitam J.Avyž. Gali būti blogų žmonių šimtas, ale jie gyvenimo nerazardis, ale vienas geras sutvarkìs Smal. Kaip sutvarkýti savo gyvenimą – nežinojau, nesupratau I.Simon. | Tujai žinosi, kaip sutvarkýt, kai aš numirsiu Skp. | refl. tr.: A vienas teip i rūdėsi: susìtvarkyk savo gyvenimą, rask motrišką Pln. Tu tiktai susitvarkýk savo gyvenimą ir pasidirbk grabą Žeml. 9. tr. atlikti (reikalus): O tamstos reikalus kas sutvar̃ko? Krš. | refl. tr.: Tai jau susitvarkeĩ miestely visus reikalus? Glv. ║ tinkamai įforminti: Aš tau padėsiu tus dukamentus sutvarkýti Yl. | refl. tr., intr.: Su dokumentais sustvarkiaũ Vrn. Dėl ko nesusitvarkeĩ [dokumentų], kol tėvas buvo? Č. Susitvarkỹtumi, susimetrikuotumi, o dabar susidrėbęs [gyveni] Rdn. 10. refl. pajėgti atlikti kokį darbą: Kam jam padėjėjo, jis vienas sustvar̃ko Vrn. Rašytojas ne visada pajėgia susitvarkyti su gausia gyvenimiška medžiaga rš. 11. tr. ištaisyti klaidas, sutikrinti, suredaguoti, susisteminti: J. Jablonskis, sutikęs būti redaktoriumi, svajojo sutvarkyti ir išleisti visą A. Juškos žodyną LKV237. Tobulai sutvarkytoje terminologijoje kiekvienai sąvokai turėtų būti atskiras terminas rš. 12. tr. NdŽ suvaldyti, sudrausminti, sutramdyti: Motriška vyrą sutvar̃ko, į protą atveda, jei nora žmogus būti Rdn. Sutvar̃ko tas brolis, sutvar̃ko, pasiėmė pinigus, – i vė gatavas Sdb. Kas duotum mun valią, aš anus sutvarkỹčiu! Lk. Svietas platus – sunku sutvarkýt Mrc. Viso svieto nesutvarkýsi, ko čia draskais?! Krš. Eina kai aitivaras, nei tėvas, nei močia sutvar̃ko [vaiką] Klt. Razleisi vaikus, tada nesutvarkýsi, reikia iš mažutės diržiuku, diržiuku Ml. Kaip jau žmogus savo kūno nesutvar̃ko Pg. Kad ir apsiverki, vėl save sutvarkai, prisiverti, ir visi negerumai nueina kitu keliu rš. Karvė jauna, ana mane tvarko, aš jos negaliu sutvarkýt Kvr. Tai mat par sodą kaip sukė manę [arklys], nebepaspėjau aš jo sutvarkýt Kp. | Nešvankius būdus sutvarkýti, patogesniais padaryti KI240. | prk.: Gali lyt – ir ilgai, mes nesutvarkýsma oro Kvr. | refl. tr., intr. J, Brb: Tas žmogus nesustvar̃ko K. Išvaryti vaikai į valias, i mokykla nebsusitvar̃ko Krš. Kaip dabar augina [vaikus], tai tiktai pikta, su vienu nesustvar̃ko Rk. Nevyriškas esi, ka teip savę nesusitvarkaĩ Vad. | prk.: Bobuliukė su protu nebsusitvar̃ko ir apie save neapsižiūria Rd. Da nenukalba, susitvar̃ko su protu Kvr. ║ refl. pasidaryti drausmingam, padoriam, surimtėti: Važiuok, susitvarkýk, ir tada ženysiuos Slm. Jy jau sustvar̃kius, jau negeria Vrn. Jis tam sykiui susitvar̃kė, rimtas nebuvo i nebus Smln. 13. intr. Trk suduoti, sukirsti, smogti. \ tvarkyti; aptvarkyti; atitvarkyti; įtvarkyti; ištvarkyti; nutvarkyti; patvarkyti; pertvarkyti; pietvarkyti; pritvarkyti; sutvarkyti; užtvarkyti